Pirmas!

Pradedu šį blogą kaip savo asmeninę erdvę, kur galiu reikšti savo mintis ir būti jų savininku.
Jaučiu, kad ginčytis su žmonėmis Facebook‘e ir Twitter‘yje beprasmiška – neverta stengtis
parašyti daugiau nei pora sakinių, nes mažai kas skaitys, o po kelių valandų visa rašliava dings
Facebook‘o juodojoje skylėje. Be to, per didelis facebook‘o ir twiterio vartojimas kelia pyktį ir
įniršį, formatas nelabai leidžia kažko išsamesnio ir detalesnio. Dėl šių platformų struktūros,
susidaro „burbulas“, kuriame mano, žinome, genialios, mintys liks nepamatytos. O parašius
kritišką komentarą po kokio influencerio įrašu, geriausiu atveju būsi išvadintas durniumi, o
blogesniu – komentaras tiesiog bus ištrintas. Ar kas matė „įžymų visuomenės veikėją“, kuris
pripažintų, kad parašė klaidingai?
Internetinių portalų komentarai po straipsniais jau tapo kažkokių atmarozkų, spamerių,
konspirologų ir kosmonautų sambūriu – nenuostabu, kad sąvoka „Delfi komentarai“ jau tapo
bendrine.
Kiek geriau interneto forumuose, bet juose ribotas temų ratas (pvz. man patikdavo
miestai.net/forumas) ir ribotas dalyvių skaičius, po kurio laiko susidaro atskira subkultūra,
atrajojanti tą patį (iš anksto žinai, ką kuris dalyvis pasakys).
Yra daugybė perskaitytų knygų, straipsnių, išklausytų podcastų, kurie sukėlė minčių, kuriomis
norėtųsi pasidalinti, o tas knygas/straipsnius/podcastus pareklamuoti – bet vėlgi, nėra kur.
Nuomonę apie knygas galima reikšti per Goodreads, bet tai tik nemokamas turinio kūrimas
internetiniam gigantui (Amazon). Na o rašyti podcasto apžvalgą į Apple podcasts platformą –
turbūt pats nykiausias užsiėmimas.
Trumpai tariant, vadovaujuosiu šūkiu „take back control“ – mėginsiu susigrąžinti savo interneto
kontrolę.
Taigi, tokio šio blogo pradžia ir savotiškas „laiškas sau į ateitį“.