Jeigu įsiklausytume į visuomenės nuomonę, kokie turėtų būti valstybės tarnautojai
(„valdininkai“), gautume tokį vaizdą:
Valstybės tarnautojai turi turėti pačią aukščiausią kvalifikaciją
Valstybės tarnautojai turi uždirbti ne daugiau nei minimali alga
Valstybės tarnautojai turi būti griežtai baudžiami už visas padarytas klaidas ir „nešti asmeninę atsakomybę“
Valstybės tarnautojai neturi būti skatinami premijomis ar jokiomis kitomis
materialinėmis paskatomis
Valstybės tarnautojai turi būti super-motyvuoti darbui
Valstybės tarnautojai neturi važinėti į komandiruotes (išskyrus ne toliau nei Briuselis ar
Maskva, arba jeigu komandiruotės vieta totaliai nepatraukli turistine prasme, pvz. Nursultanas ar koks Kabulas)
Valstybės tarnautojai turi turėti puikiausius ryšius su užsienio pareigūnais, diplomatais ir
ekspertais, ir turi galėti akimirksniu juos įtikinti Lietuvos pozicijų teisingumu
Valstybės tarnautojai neturi dalyvauti jokiuose mokymuose, konferencijose ar
seminaruose
Be abejo, šitie reikalavimai vienas kitam prieštarauja. Turime tokį „Schrodingerio katiną“, kuris
yra gyvas ir miręs tuo pat metu.
