Žurnale „The Economist“ 2021 balandžio 2 d. pasirodė straipsnis „Kaip Europa susimovė su pandemijos valdymu“ („How Europe has mishandled the pandemic“ – tekstas originalo kalba čia: https://www.economist.com/leaders/2021/03/31/how-europe-has-mishandled-the-pandemic
).
Lietuvoje „The Economist“ fetišizuojamas kaip superduper gilios analizės šaltinis. Jį skaito mūsų žurnalistai, valdininkai ir politologai, ir labai tuo didžiuojasi, kad moka „ne tik rusų kalbą“ (tačiau prancūzų, vokiečių, italų, švedų ar kitų vakarų Europos šalių kalbų mokėjimo lygis
Lietuvoje yra žemiau plintuso, ir neanglakalbėse šalyse vykstančioms diskusijoms mes esame akli). „The Economist“ straipsnius perspausdina glianciniai žurnalai ir naujienų portalai.
Taigi neabejotina, kad šio straipsnio citatos ir mintys jau netrukus bus cituojamos influencerių,
internetinių egzpertų ir plis per lietuviškąją žiniasklaidą (žurnalistams neįjungiant smegenų ir
kritinio mastymo). Tačiau šiame „The Economist“ straipsnyje apie pandemijos valdymą Europos
Sąjungoje yra daugybė klaidų ir netikslumų – panagrinėkime juos ant pirštų.
1. The Economist rašo, kad Europos Sąjunga yra krachaborai („penny pinching; šykštuoliai), kurie kaip kokie Skrudžai MakDakai derėjosi su farmacijos kompanijomis dėl kiekvieno centro, kad tik būtų sumažinti vakcinų kaina. The Economist remiasi vakcinų kainomis, kurias netyčia paviešino Belgijos sveikatos ministrė. Bet tos kainos apima tik dalį pinigų, kuriuos Europos Sąjunga mokėjo farmacijos kampanijomis („AstraZeneca“ kontraktas su ES yra paviešintas, ten viskas smulkiai išrašyta).
2. The Economist rašo, kad Jungtinė Karalystė padarė dideles investicijas į mokslinius tyrinėjimus vakcinų srityje, ir esą dėl to Jungtinėje Karalystėje skiepijimas vykstąs greičiau – bet, atkreipkime dėmesį, The Economist nepateikia skaičių. O faktas tas, kad Europos Sąjunga moksliniams tyrimams kurti vakcinas suteikė gerokai daugiau pinigų, nei Jungtinė Karalystė (jų gavo ir AstraZeneca)
3. The Economist rašo, kad ES trūksta vakcinų dėl to, kad „Sanofi“ kompanija nesugebėjo sukurti vakcinos (kaip buvo planuota). Bet tai yra bullshit, ES trūksta vakcinų dėl to, jų nepateikė
AstraZeneca kompanija, Sanofi su tuo neturi nieko bendro
4. The Economist rašo, kad JAV ir Jungtinė Karalystė sparčiai patvirtino vakcinas naudojimui, o ES esą užsiėmė pertekliniais tikrinimais ir biurokratiška. O faktas tas, kad JAV tvirtinimo procesas panašus kaip ir ES (JAV anksčiau nei ES patvirtino Moderna vakciną, bet ES anksčiau nei JAV patvirtino Pfizer vakciną; o AstraZeneca vakcina JAV nepatvirtinta iki šiol). Jungtinė Karalystė, tas tiesa, patvirtinimą suteikė greičiau – bet JK tą padarė remdamosis tik pačių farmacijos kompanijų pateikta informacija (toks „spartus“ požiūris atrodo labai gražiai iki pirmos rimtos problemos su kuria nors iš vakcinų).
5. The Economist rašo apie vakcinų nacionalizmą Europos Sąjungoje. Bet faktas tas, kad Jungtinė Karalystė ir JAV eksportavo į kitas šalis lygiai 0 (nulį) vakcinų. Tuo tarpu ES eksportavo kitoms šalims beveik pusę ES teritorijoje pagamintų vakcinų.
6. The Economist aptakiai rašo, kad ES patiria vakcinų tiekimo problemų, nes farmacijos kompanijos nepatiekia tiek vakcinų, kiek buvo įsipareigojusios. Tai nėra akivaizdus melas, bet tai yra bullshit ir faktų numuilinimas – realybėje gi ES šalims trūksta vakcinų tik todėl, kad 1 kompanija, AstraZeneca, nevykdo savo įsipareigojimų (turėjo pateikti 300 milijonų dozių, o pateiks tik 100 milijonų dozių). Tuo tarpu Pfizer ir Moderna tiekia Europos Sąjungos šalims tiek, kiek ir žadėjo. Iš viso 2021 I ketvirtį ES šalys gaus 100 mln. vakcinos dozių, iš jų Pfizer pristatys 66 mln. (buvo įsipareigojusi patiekti 65 mln.), Moderna – 10 mln. (buvo įsipareigojusi patiekti 10 mln.), AstraZeneca 30 mln. (o buvo įsipareigojusi patiekti 120 mln. dozių, taigi 90 mln. dozių trūkumas!). 2021 m. II ketvirtį Europos Sąjunga turėtų gauti 360 mln. dozių: 200 mln. dozių Pfizer, 35 mln. dozių Moderna, 70 mln. dozių AstraZeneca (vietoj 180 mln. žadėtų – vėl 110 mln. dozių trūkumas!), 55 mln Johnson&Johnson
7. The Economist rašo, kad „AstraZeneca santykinai daugiau vakcinų pateikė Jungtinei Karalystei“ (relatively more vaccines to Britain). Tai, švelniai tariant, labai diplomatiškas situacijos apibūdinimas. O faktas tas, kad iki kovo mėnesio pabaigos AstraZeneca Jungtinei
Karalystei patiekė daugiau vakcinų, nei visoms Europos Sąjungos šalims kartu sudėjus (t.y. santykinai 7 kartus daugiau JK nei ES).
8. The Economist rašo, kad AstraZeneca daugiau vakcinų tiekia Jungtinei Karalystei, nes pastaroji esą turėjo geresnius derybininkus ir susiderėjo geresnį kontraktą. Bet įrodymų tam nėra,
abudu AstraZeneca kontraktai (su ES ir su JK) yra viešai paskelbti, jie iš esmės labai panašūs, abudu remiasi „didžiausių pastangų“ (best effort) principu. Tiesa, abudu kontraktai vienas kitam prieštarauja, t.y. farmacijos kompanija tiek ES, tiek JK įsipareigojo parduoti tas pačias vakcinas (kurių nesugeba pakankamai prigaminti).
Išvada – skaitykite anglišką spaudą, bet turėkite ir kopūstą ant galvos. Britanijos spauda (net jeigu The Economist yra sąlyginai proeuropietiškas leidinys) visada rašo iš Britanijos požiūrio
taško. Tikrinkite duomenis ne tik balandžio 1-ąją, o ir kitomis dienomis.
